Bėgimas be traumų - (ne)įmanomas

Bėgimas - mano hobis nuo vaikystės. Daug metų bėgiojau lengvus, ramius krosus ir neįsivaizdavau kas yra traumos. Pastaruosius pora metų pradėjau rimčiau treniruotis varžyboms, didinti krūvius ir distancijas. Ir tuomet pradėjau susidurt su šiuo nemaloniu dalyku, lankytis pas įvairius gydytojus, fizio- ir kinezioterapiautus, skaitytis specifinę literatūrą. Tad nutariau pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgom su kitais bėgimo mėgėjais ar ketinančiais tą pradėti: - kodėl bėgant nutinka traumos? - ar įmanoma jų išvengti? - kaip saugiai didinti krūvius? - kaip grįžti į bėgimą po traumos? - kas mažiau traumuoja - bėgimas plentu ar bekele? P.s. Kažkuriuo metu darysiuos treniruotę, tai pakviesiu norinčius kartu prasibėgti :-)